Kaune jau kelintus metus iš eilės techninės apžiūros (TA) barjerą iš pirmo karto įveikia iki 60 proc. vairuotojų, tačiau vis dar nemažai tokių, kurie su visiškai netvarkingu automobiliu bando prasprūsti TA kontrolieriams pro akis.

 

Automobilius prižiūri

Europos Komisija skelbia, kad dėl techninių trūkumų ES keliuose įvyksta apie 6 proc. visų automobilių ir apie 8 proc. visų motociklų avarijų. Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje atliktų tyrimų duomenimis, kelių eisme nuolat dalyvauja apie 10 proc. automobilių, kurių techninė būklė neatitinka nustatytų techninių reikalavimų. Saugaus eismo specialistai Skandinavijos šalyse spėja, kad apie 10 proc. avarijų keliuose įvyksta dėl techninių priežasčių. Suomijos saugaus eismo ekspertų teigimu, vien tik nepriekaištingos padangos galėtų kasmet išgelbėti apie 10 proc. gyvybių.

UAB Kauno techninės apžiūros centro vadovas Gintaras Ciegis, kalbėdamas su "Kauno diena", džiaugėsi, kad kauniečiai jau nebe pirmus metus pasižymi kaip vieni atsakingiausiai automobilius Lietuvoje prižiūrinčių vairuotojų. Iš pirmo karto techninės apžiūros barjerą pavyksta įveikti maždaug 57–58 proc. automobilių, atvežtų privalomajai techninei apžiūrai.

"Deja, atsiranda ir tokių automobilių savininkų, kurie techninei savo automobilio būklei skiria mažiau dėmesio ir jiems TA tenka kartoti du ar daugiau kartų", – apgailestauja G.Ciegis.

Specialisto tvirtinimu, daugiausia tokie automobiliai turi stabdžių problemų – netvarkingai veikia darbiniai ar stovėjimo stabdžiai. "Per pirmąjį vizitą tokiems automobiliams identifikuojamos problemos ir savininkai bando jas išspręsti, tačiau šios ligos būna jau įsisenėjusios, tad, sutvarkius vieną agregatą tinkamai, streikuoti pradeda kitas", – pasakojo G.Ciegis.

 

Rūpinasi iš anksto

Pašnekovas patarė stengtis automobilį prižiūrėti, kad nereikėtų jo taisyti.

"Lietuvoje nemaža dalis vairuotojų nesilaiko net minimaliausių gamintojų ar technikos specialistų rekomendacijų, kaip dažnai reikėtų keisti tam tikras automobilio dalis, ir važinėja tol, kol tos detalės visiškai susidėvi, taip rizikuodami ir savo, ir kitų eismo dalyvių saugumu", – tvirtino specialistas.

Deja, atsiranda ir tokių automobilių savininkų, kurie techninei savo automobilio būklei skiria mažiau dėmesio ir jiems TA tenka kartoti du ar daugiau kartų.

Panašiai kai kurie vairuotojai elgiasi ir vykdami į TA centrus. Į juos atvyksta tam, kad būtų identifikuoti automobilio trūkumai, o savininkas juos, išleisdamas kuo mažesnę sumą pinigų, susitvarkytų.

"Automobilis turėtų būti prižiūrimas visuomet, tada jokie gedimai nebus baisūs ir į TA centrą tokiu prižiūrėtu automobiliu galima bus drąsiai atvažiuoti kada panorėsi", – kalbėjo G.Ciegis. Kartu jis teigė suprantantis, kad ne visuomet tinkamai automobilio priežiūrai pakanka laiko ir kompetencijos, tad vykstant į TA centrus jis patarė apsilankyti automobilių remonto dirbtuvėse, kad visi trūkumai būtų pašalinti dar prieš atvykstant į TA centrą – taip pavyks sutaupyti ir laiko, ir pinigų.

Automobilių serviso "Pas Vilių" meistras Rytis Račkauskas "Kauno dienai" pasakojo, kad daugėja vairuotojų, kurie stengiasi pašalinti visus trūkumus dar prieš nuvykdami į TA centrą.

"Atvykę klientai prašo automobilį paruošti techninei apžiūrai. Mes patikriname visus pakabos elementus, pažiūrime, ar neprasisunkia tepalai, įvertiname duslintuvo būklę", – pasakojo automobilių remonto specialistas. R.Račkauskas pastebi, kad dažniausiai automobiliuose tenka remontuoti lankstus. "Dėl rimtų lankstų gedimų į servisą neužsuka daug automobilių, tačiau bent kartą ar du per savaitę tenka automobilių savininkams priminti, kad šią detalę reikia pakeisti kuo greičiau, nes kelyje automobilis gali tapti visiškai nevaldomas", – pasakojo R.Račkauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad šio gedimo pats vairuotojas negali nustatyti, nes lanksto gedimai gali būti aptikti tik pakėlus automobilį keltuvu. Lankstai yra viena svarbiausių važiuoklės dalių, kuri jungia judančias pakabos detales ir leidžia valdyti automobilį, – važiuojant nelygiu keliu jie reikiamu kampu keičia pakabos aukštį, padeda užtikrinti automobilio stabilumą, o kartu ir patogią bei saugią kelionę.

Dėmesys stabdžiams

R.Račkauskas kiekvienam vykstančiajam į TA centrą atlikti privalomosios techninės apžiūros priminė atkreipti dėmesį ir į stabdžių žarneles, kurios nuo senumo neretai suaižėja ir įplyšta.

"Tokius dalykus taip pat sunku pastebėti plika akimi, todėl tokią apžiūrą reikėtų atlikti tuomet, kai automobilis atsiduria ant keltuvo", – pabrėžė automobilių remonto meistras.

Tikriausiai niekam nereikia pirminti, kuo gresia netvarkinga automobilių stabdžių sistema, tačiau vis dar atsiranda vairuotojų, kurie eksploatuoja techniką su visiškai sudilusiais, ne su visu plotu kontaktuojančiomis stabdžių trinkelėmis ir stabdžių diskais, sistemos hermetiškumo neužtikrinančiais vamzdeliais ar žarnelėmis. Dėl šių priežasčių automobilių stabdymo efektyvumas keičiasi, o stabdymo kelias itin pailgėja. Saugaus eismo ekspertų teigimu, iki 40 proc. avarijų įvyksta dėl automobilio išslydimo ir stabdymo klaidų.

G.Ciegis atkreipia dėmesį, kad dauguma vairuotojų važiuoja automobiliais su prastai funkcionuojančiu stovėjimo stabdžiu. "Ypač dažnai neveikiantis stovėjimo stabdys būna automobiliuose su automatinėmis pavarų dėžėmis. Vairuotojai neretai teisinasi, kad stovėjimo stabdžio nenaudoja, nes automobilį palieka su įjungta stovejimo P pozicija automatinėje pavarų dėžėje, tačiau geriau būtų kartu įjungti ir rankinį stabdį, tuomet mažiau bus apkraunama pavarų dėžė", – kalbėjo G.Ciegis.

Neatidėliotinas remontas

Kalbėdamas apie gedimus, kurie gali sutrukdyti gauti teigiamą TA ekspertų įvertinimą, R.Račkauskas pastebėjo, kad pats vairuotojas gali pajusti, kai netinkamai veikia automobilio amortizatoriai – transporto priemonė tampa nestabili, pradeda plaukti. Nuo amortizatorių bei spyruoklių priklauso, kiek patogu ir saugu valdyti transporto priemonę: jei jie susidėvėję, prarandamas optimalus sukibimas su kelio paviršiumi, todėl drastiškai keičiasi stabdymo kelio ilgis net tais atvejais, kai stabdžių sistema yra nepriekaištingos būklės. Sugedę ar nusidėvėję amortizatoriai, netvarkinga važiuoklė lemia transporto priemonės stabilumą, manevringumą, atsparumą slydimui. Jei amortizatoriai ir spyruoklės nebeatlieka savo funkcijų, suvaldyti automobilį būna sudėtinga net patyrusiam vairuotojui. Tai viena dažniausių avarijų priežasčių.

Iš bildesio kiekvienas automobilio vairuotojas gali suprasti, kad baigėsi ir stabilizatoriaus traukių galiojimo terminas.

"Žiemos metu itin dažnai tenka tvarkyti ir automobilių pusašių ar lankstų guolius, vadinamąsias granatas. Šaltuoju metų laiku šias dalis saugančios gumos pasidaro itin jautrios aplinkos poveikiui – jos plyšta ir skilinėja, todėl į guolius patenka druskų, smėlio, vandens, išplaunamas ten esantis tepalas, ir guoliai pradeda strigti – girdimas traškėjimas. Išgirdus tokius garsus, dažniausiai, kai važiuojama išsukus ratus, reikia skubėti į servisą pakeisti šios susidevėjusios detalės kita, kad netektų sustoti kelyje ir laukti, kol automobilis bus nuvežtas į servisą techninės pagalbos automobilio", – tvirtina R.Račkauskas.

Kreivi žibintai

Anksčiau išvardyti automobilio gedimai labiau mechaniniai ir turintys itin aiškią sąsają su eismo saugumu, tačiau, pasak G.Ciegio, vienas dažniausiai TA centruose fiksuojamų gedimų – nesureguliuoti artimųjų šviesų žibintai. Kauno technininės apžiūros centro vadovas pasakojo, kad TA centruose besidarbuojantys kontrolieriai visuomet linkę padėti vairuotojams ir, jei tik įmanoma, žibintus sureguliuoti vietoje, tačiau, pasak G.Ciegio, tai yra gražus darbuotojų gestas, o ne privaloma kontrolierių darbo dalis.

"Pasitaikė atvejų, kai mes sulaukėme skundų, kad kontrolieriai nepadeda sureguliuoti automobilio žibintų. Taigi dar kartą noriu priminti, kad to kontrolieriai neprivalo daryti, paprasčiausiai, jeigu automobilio žibintų reguliavimo mechanizmai nėra surūdiję, juos galima sureguliuoti labai greitai ir taip pašalinti vieną dažniausių trūkumų", – kalbėjo pašnekovas.

Vis dėlto tokie dideli skaičiai leidžia daryti prielaidą, kad ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį prieš vizitą į TA centrą minėta dalis transporto priemonių dalyvauja eisme arba akindami kitus vairuotojus, arba tinkamai neapšviesdami važiuojamosios dalies, neturėdami galimybės įvertinti judėjimo trajektorijoje esančių kliūčių ir jų išvengti. Dėl šių priežasčių nepriklausomi saugaus eismo ekspertai teigia, kad net iki 90 proc. avarijų susiję su vairuotojų regėjimu ir matomumu. Naktį žmogaus akys priima šviesos kontrastus prasčiau nei dieną, todėl būna ypač sunku pastebėti kelkraščiais judančius pėsčiuosius ir dviratininkus. Jeigu jie neturi atšvaitų ar žibintų, tikimybė pakliūti į avariją, palyginti su šviesiu paros metu, išauga net iki aštuonių kartų.

G.Ciegis pastebėjo, kad, automobilių gamintojams pradėjus montuoti plastikinius automobilių žibintus vietoje stiklinių, vis dažniau tenka susidurti ir su tuo, kad automobilio žibintai būna susidėvėję – pro juos sunkiai prasiskverbia šviesa, žibintams trūksta skaidrumo.

"Dažnai vairuotojai tokius žibintus bando nupoliruoti, tačiau tokia procedūra padeda tik labai trumpam ir ilgainiui tenka keisti žibintą", – pasakojo G.Ciegis.

Viešojo transporto trūkumai

Techninės apžiūros centrų vadovai atkreipia dėmesį į iš tiesų labai sudėtingą padėtį viešojo transporto srityje – taksi automobilių bei autobusų ir troleibusų techninę būklę. Naujausiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vidutinis lengvųjų automobilių amžius yra 14,6 metų, o taksi dirbančių ir keleivius vežiojančių mašinų – 15,6 metų. Pirmuoju bandymu techninės apžiūros patikrą taksi mašinos įveikia šiek tiek sėkmingiau nei visi likę "M1" klasės automobiliai (51,4 proc. ir 47,8 proc.), tačiau didelių trūkumų (DT), dėl kurių jie negauna techninės apžiūros teigiamos išvados, taksi turi kur kas daugiau. Vidutiniškai vienam taksi automobiliui tenka, 2,11 DT (kai kuriuose miestuose šis rodiklis gerokai prastesnis, pavyzdžiui, Klaipėdoje – 2,78 DT), kai visos Lietuvos – 1,6 DT.

Atidžiau nagrinėjant, dėl kokių priežasčių TA centrų kontrolieriai turi pastabų taksi automobiliams, pasirodo, kad penktadalis už pinigus keleivius vežiojančių mašinų turi didelių bėdų dėl žibintų, iš jų srūva eksploataciniai skysčiai, stipriai viršijamos leistino dūmingumo normos, pakabos ir vairo mechanizmo detalės būna susidėvėjusios, išklibusios, nepakankamas stabdymo efektyvumas, padangos visiškai nudilusios ir t.t.

Teoriškai beveik visas bėdas galima išspręsti kokybiškai suremontavus,  deja, praktiškai tokios būklės ir amžiaus mašinos dažniausiai tvarkomos naudojant antrarūšes ar nenaujas detales: kitokios investicijos išpūstų automobilių kainas ir, kaip teigia taksi įmonių savininkai, visiškai suvalgytų pelną. Dėl šių priežasčių kas pusė metų TA centruose apsilankantys taksi automobiliai atsiveža po 18, 15 ar 14 didelių trūkumų ir kitokių problemų, dėl kurių mašinas draudžiama eksploatuoti. Neretai į pakartotinę techninę apžiūrą jie važiuoja po du tris kartus, o pašalinus vienus trūkumus, jau būna atsiradę naujų.

2016 m. į TA centrus buvo pristatyti 7 936 autobusai ir troleibusai (kadangi patikros periodiškumas yra šeši mėnesiai, kai kurios transporto priemonės čia pabuvojo po du kartus). Iš pirmo karto TA perėjo 48 proc. autobusų. Iš jų, senesnių nei 21 metų, – 39,2 proc., nuo 11 iki 20 metų – 49,2 proc. Vidutiniškai vienam autobusui nustatoma 1,9 didelio trūkumo ar trūkumų, dėl kurių automobilius draudžiama eksploatuoti). Net 5,4 proc. autobusų, atvairuotų į TA, buvo nustatyti daugiau kaip 8 dideli trūkumai. Net 204 autobusų per TA buvo nustatyta 10 ir daugiau trūkumų. Rekordininkai turėjo daugiau kaip 20 trūkumų – keleiviai vežiojami su mirtiną pavojų jiems keliančiais autobusais.